Straipsniai
Kokybiško pieno pagrindas - švarus karvės tešmuo
Karvių
melžimas yra sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melžimo kokybės priklauso
tešmens sveikumas, produktyvumas, pieno kokybė.
Pienas
yra biologiškai labai vertingas produktas. Tačiau nesilaikant karvių melžimo,
jų laikymo bei pieno inventoriaus sanitarinių-higieninių reikalavimų,
pienas gali tapti nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai produktas.
Pagrindinė
pieno kokybės pablogėjimo priežastis - mikroorganizmai. Patekus į pieną
daug ligas sukeliančių arba nuodus gaminančių mikroorganizmų galima apsinuodyti.
Daug mikroorganizmų yra ant karvės tešmens ir odos, spenio kanale, karvidžių
ore, pašaruose, pakratuose, gali būti pieno induose ir melžimo įrenginiuose
bei kt. Net ir laikantis visų higienos reikalavimų, praktiškai neįmanoma
išvengti, kad karves melžiant bei apdorojant pieną, į jį nepatektų mikroorganizmai.
Daug mikroorganizmų aplinkoje, ant tešmens odos ir tešmenyje esti sergant
karvėms mastitu, metritu, enteritu. Blogai nuplovus ir nuvalius karvės
tešmenį prieš melžimą, daug bakterijų patenka į pieną.
Todėl
prieš melžimą ypač kruopščiai reikia ruošti tešmenį melžimui ir jį tinkamai
prižiūrėti pamelžus.
Jeigu
prieš melžimą iš spenių išmelžiamos ir patikrinamos pirmosios pieno čiurkšlės,
tešmuo plaunamas ir dezinfekuojamas, tai ne tik mažiau mikroorganizmų
patenka į pieną, bet ir skatinamas aktyvus pieno atleidimas.
Dabartiniu
metu karvių tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eilė priemonių.
Labai nešvarius tešmenis plauti Alfa Laval specialistai siūlo 1 % Hamra
tirpalu, 1:100 specialiu muilo tirpalu. Nuplovus tešmenį, bakterijų kiekis
tik sumažinamas, bet likusios lieka gyvybingos. Todėl, nuplovus tešmenį
vandeniu arba specialiomis priemonėmis, reikalinga tešmenį, ir ypač spenius,
dezinfekuoti.
Pastaruoju
metu karvių tešmenų plovimui rekomenduojamos Agrisept Tabs tabletės (profilaktiškai
- 1 tabletė 10-čiai litrų vandens). Masodine 1:3 vandens tirpalas santykiu
1:500. Kai kas naudoja spenių pamirkymui prieš melžimą 0,5 % jodo tirpalą.
Tačiau merkiant į dezinfekuojantį skystį, spenių po to negalima gerai
nuplauti, susidaro galimybės patekti inhibitorinėms medžiagoms į pieną.
Tešmenims
valyti prieš melžimą siūlomos vienkartinės tvirtos struktūros popierinės
servetėlės, kurias galima drėkinti. Taip pat gali būti naudojamos daugkartinio
naudojimo servetėlės individualiai kiekvienai karvei. Jos drėkinamos,
o po naudojimo gerai išplaunamos ir iki sekančio melžimo laikomos sumerktos
į silpną (1 chloro tabletė 10-čiai litrų vandens) dezinfekuojantį tirpalą.
Prieš melžimą šluostės išplaunamos šiltame vandenyje ir išgręžiamos. Be
to, sausam tešmenų apšluostymui prieš melžimą rekomenduojamos vienkartinės
drėgnos dezinfekuojančios servetėlės.
Visos
minėtos servetėlės nedidelės (23x25 cm) ir skirtos daugiau tik spenių
valymui. Plauti visą tešmenį jomis nepatogu, ypatingai melžiant karves
stovėjimo vietose. Sėkmingai jas galima naudoti tuomet, kai karvių tešmenys
švarūs, viso tešmens nereikia plauti, o melžtuvai automatizuoti, t.y.
užmovus ant spenių melžiklius, jie 1 min spenius masažuoja skatindami
pieno atleidimą.
Tačiau
mūsų respublikoje šiuo metu daugumą karvių ūkininkai melžia rankomis arba
senos gamybos neautomatizuotais melžtuvais. Karvių tešmenys dažnai esti
nešvarūs ir juos tenka plauti, o nuvalyti maža į vieną ranka paimta servetėle
yra sunku.
Nešvarius
karvių tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro arba vandens
srove.
Plaunant
tešmenis iš kibiro, geriausiai būtų keisti vandenį kiekvienai karvei.
Net ir pakeitus vandenį, bet neišplovus kibiro, bakterijų skaičius vandenyje
padidėja nuo 19 iki 383 tūkst./1 ml. Tešmens papildomai nedezinfekavus,
piene mikrobų skaičius gali išaugti iki 572-737 tūkst./1 ml.
Todėl,
nuplovus tešmenį šiltu 45-500C temperatūros vandeniu, reikalinga jį tuojau
pat dezinfekuoti. Tam tikslui gali būti naudojamos vienkartinės drėgnos
dezinfekuojančios servetėlės arba galima naudoti antrame kibire paruoštą
dezinfekuojantį tirpalą, į kurį merkiamas rankšluostis. Sausai jį išgręžus,
tešmuo nuvalomas. Tai sumažina ne tik mikroorganizmų kiekį ant tešmens
ir spenių, bet ir aktyviai sužadinamas pieno atleidimas.
Galima
naudoti ir vieną kibirą, į kurį gali būti pilamas plovimo-dezinfekcinis
(Agrisept Tabs, Masodine, natrio hipochlorito ir kt.) tirpalas ir į jį
merkiamas 1,1 m ilgio rankšluostis. Tuo pačiu rankšluosčiu tešmuo nuplaunamas
ir, po to, sausai išgręžus - nušluostomas. Tirpalas kibire keičiamas priklausomai
nuo jo užsiteršimo laipsnio. Laiku nepakeitus dezinfekuojančio tirpalo
susidaro galimybės plisti mastitą sukeliančiai infekcijai.
Tešmuo
melžimui ruošiamas sekančiai:
1)
išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės;
2)
nuplaunamas tešmuo ir speniai;
3)
sausai nušluostomas tešmuo ir speniai.
Jeigu
karvių tešmenys ir speniai labai nešvarūs, tuomet tešmuo pirmiausiai plaunamas,
nušluostomas dezinfekuojančiu rankšluosčiu arba servetėle ir tik po to
išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės. Taip sužadinamas aktyvus pieno
atleidimas ir karvę tenka melžti, nors ir nustatomas kurio nors tešmens
ketvirčio susirgimas. Susidaro palankios sąlygos ligos sukėlėją pernešti
sveikoms karvėms.
Tuo
tarpu pirmiausiai išmelžiant pirmąsias čiurkšles, įvertinamas tešmens
ketvirčių sveikatingumas. Jeigu yra pieno pakitimas bet kuriame tešmens
ketvirtyje, karvė paliekama melžimui paskutinė, pamelžus sveikąsias. Pieno
atleidimas pilnai esti nesužadintas.
Visas
paruošiamasis darbas melžimui turi trukti ne ilgiau 1 min ir ne trumpiau
kaip 30 s. Ruošiant karvės tešmenį ilgiau negu 2-5 min, pieno primelžiama
iki 16 % mažiau. Jeigu tešmens paruošimas melžimui trunka 5-8 s, tai pieno
gali būti primelžiama iki 30 % mažiau. Automatizuotuose melžimo įrenginiuose,
kuriuose po tešmens ir spenių nuvalymo melžikliai papildomai masažuoja
apie 1 min spenius, galutinai sužadinamas pieno atleidimas.
Tačiau
tenka atkreipti dėmesį į tai, kad melžiant melžtuvais būtina turėti karves
labai švariais tešmenimis. Priešingu atveju, jeigu prieš melžimą tenka
ilgiau negu 1 min plauti karvės tešmenį ir spenius, o po to melžikliai
juos dar masažuoja 1 min laiko, iki normalaus melžimo proceso praeina
3-4 min, o kartais ir daugiau laiko. Prarandamas oksitocino, skatinančio
pieno išskyrimą, laikas. Tai atsiliepia į bendrą išmelžiamą pieno kiekį
ir jo riebumą. Nuolatos tai kartojantis trumpėja karvių laktacija. Užsienio
fermeriai teigia, kad ir laikantis visų melžimo taisyklių, dėl melžėjų
meistriškumo, per laktaciją iš karvės galima primelžti 300-900 kg daugiau
ar mažiau pieno.
Šių
metų Veisiejuose vykusios melžėjų varžytuvių metu, demonstruojant ant
tešmens maketo melžimą rankomis, tik viena-kita dalyvė neįsiteko 1 min
ribose ruošiant tešmenį melžimui. Ne viena dalyvė maišė tešmens paruošimo
melžimui operacijas. Tai rodo, kad ir namuose melžiant savas karves kai
kurios tešmens ruošimo operacijos praleidžiamos arba atliekamos paviršutiniškai.
Pieno
gamybą lemia gera, tinkamai laikoma karvių banda, pilnaverčiai pašarai
ir dirbančių žmonių kvalifikacija. Todėl viena iš šių sąlygų - kelti melžėjų
meistriškumą, plačiau jas supažindinti su karvės pieno atidavimo fiziologija
ir kitais procesais, vykstančiais gyvulio organizme.
Parengė doc. dr.
Viktorija Stankūnienė
|