|
Tai kaip mes gaminame pieną
Dar 1990 metų pavasarį
Lietuvos Žemės ūkio ministerijos įsakymu buvo įteisintas respublikinis
melžimo mokymo metodinis centras prie Lietuvos veterinarijos akademijos.
Šio centro prie
Lietuvos veterinarijos akademijos, ištakas galima laikyti Kauno žemės ūkio
valdymo mokyklos melžimo laboratoriją. Tam laikui centre buvo sukaupta visa tuo
metu galima melžimo technika, buvo sukurtos skaidrės ir kino filmas apie
melžimą, gaminami originalūs plakatai ir dirbtiniai karvės tešmenys, buvo
atliekamos ūkiskaitinės mokslinio tyrimo darbo temos melžimo srityje,
naudojama video ir kiti pažangūs tuo metu mokymo metodai, įrengta automobilio
UAZ bazėje kilnojamoji mokymo klasė. Laboratorijos bazėje buvo ruošiamos
melžėjos respublikinėm, sąjunginėm ir tarptautinėm melžimo konkursams.
Buvo suorganizuota
keletas seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų ūkininkams, žemės ūkio mokyklų
dėstytojams, melžimo mokymo instruktoriams. Šio centro bazėje iki 1992 m.
pastoviai žemės ūkio technikumų dėstytojai ir meistrai, melžimo
instruktoriai, ūkininkai bei kiti specialistai yra kėlę kvalifikaciją melžimo
klausimais.
Deja, laikui bėgant dėl
objektyvių priežasčių centro veikla apmirė.
Liko tik Lietuvos
veterinarijos akademijos studentų mokymas.
Dabartiniu metu,
pradėjus taikyti Lietuvoje naują pieno sudėties ir kokybės tyrimo sistemą,
sugriežtėjus reikalavimams pieno kokybei, būtinai reikėjo atnaujinti studentų
mokymui ir kvalifikacijos kėlimui naudojamą melžimo techniką, mokymo
priemones, laboratorinę įrangą ir kt. Ypač padaugėjo interesantų, norinčių
sužinoti blogo pieno gamybos priežastis. Ūkininkai ir kai kurios bendrovės
pareiškė norą kelti kvalifikaciją melžimo srityje, padaugėjo klausimų dėl
įvairių firmų siūlomos melžimo technikos bei technologijų.
Lietuvos veterinarijos
akademijoje centrui yra skirtos patalpos, kurios randasi šalia VĮ Pieno
tyrimai. Šioms patalpoms buvo reikalingas remontas, bei buvo pasenę kai
kurie melžtuvai, mokymo priemonės ir kita įranga.
Todėl 1999 m. vasario
mėn. kartu su Žemės ūkio ministerija organizavome Akademijoje apskrito stalo
diskusiją apie tokio centro atkūrimo būtinumą ir visi dalyviai tam pritarė, o
Vokietijos firma Westfalia atsiliepė į mūsų kvietimą ir padovanojo Melžimo
mokymo centrui, jos siūlomos įvairios melžimo technikos veikiančius
fragmentus, pieno šaldiklį, mobilų melžimo agregatą ir atliko dalinį patalpų
remontą.
Tolimesniam centro
sėkmingam darbui buvo reikalingi pinigai, kad būtų galima atnaujinti ir kitą
įrangą, mokymo priemones, įsigyti mobilią laboratoriją išvykimui į fermas ir
atlikti jų analizę, kodėl gaunamas blogos kokybės pienas, analizuoti siūlomą
melžimo techniką, apmokyti specialistus, gamybos organizatorius,
kvalifikacinės tarnybos darbuotojus, pieno supirkėjus, žemės ūkio mokyklų
dėstytojus ir t.t Be to, orientuojant pieno gamybą stambesnėse fermose,
būtina įrengti šiuolaikinę melžimo technologinę sistemą mūsų akademijos
Praktinio mokymo ir bandymų centre, kad studentai ir kursantai galėtų
praktiškai išmokti gaminti aukštos kokybės pieną. Taip pat centras savo
tiesioginiame darbe gali naudotis ir naudojasi akademijos katedrų ir
padalinių materialine baze ir įvairių veterinarijos bei zootechnijos sričių
specialistų patirtimi.
Todėl Žemės ūkio
ministerijos kolegija 1999 04 23 d. pritarė Melžimo mokymo centro atkūrimui
akademijoje. Melžimo mokymo centras, kurios steigėjai yra
Lietuvos veterinarijos akademija ir Lietuvos Žemės ūkio ministerija.
Remiantis šia
sutartimi, Žemės ūkio ministerija paskyrė dalį lėšų reikalingų centro
modernizavimui. Akademija sutartyje įsipareigojo centrui panaudos sutartimi
suteikti reikalingas jo efektyviai veiklai patalpas. Už gautas iš Žemės ūkio
ministerijos lėšas 1999 m. įsigyta nemažai centro veiklai reikalingo inventoriaus,
dalinai renovuotos patalpos.
Dabartiniu metu centre
yra sukaupta beveik visų firmų, siūlančių pirkti melžimo techniką melžtuvai,
daug metodinės medžiagos, techninės mokymo priemonės, yra pakankama patirtis.
Melžimo mokymo
centras įstatuose yra parašyta, kad koordinuoja respublikoje melžimo mokymą.
Todėl 1999 metų gale buvo surengtas seminaras žemės ūkio mokyklų dėstytojams,
o 2000 sausio mėnesį ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos
specialistams seminarai apie kokybiško pieno gamybą ir naujausias melžimo
technologijas.
Suprasdami, kad reikia
kuo masiškiau propaguoti naują techniką ir naujas technologijas, daugiau kaip
po dešimties metų, Veisėjų žemės ūkio mokykloje, buvo suorganizuotos Alytaus
apskrities atviros karvių melžimo varžytuvės. Į jas atvyko dalyvių žymiai
daugiau negu tikėjomės. Iš Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Marijampolės, Kauno bei
Jonavos rajonų. Firmos prekiaujančios melžimo technika bei kitomis
medžiagomis reikalingoms gero pieno gamybai varžytuves parėmė materialiai ir
kai kurios įsteigė vertingus prizus. Visi varžytuvių dalyviai gavo vertingas
dovanas, o nugalėtoja ūkininkė R. Volskienė iš Kauno rajono Raudondvario gavo
dovanų iš Alytaus firmos Ordo šaldytuvą.
Kad pieno gamintojai
galėtų savarankiškai tobulėti, centro darbuotojai per 1998 ir 1999 metus
parašė dvi knygeles apie karvių melžimą. O tie kurie norėjo galėjo būti
apmokyti tiesiogiai pas mus arba pas juos. Taip buvo apmokyta ne viena
dešimtis pieno gamintojų, kaip reikia gauti kuo daugiau ir geresnės kokybės
pieną.
Išvažiuodami į pieno
fermas apmokyti, vežamės net tik savo sukauptą patirtį, bet ir visą
reikalingą šiuolaikišką aparatūrą, su kuria galima diagnozuoti melžimo
techniką.
Per metus laiko
aplankėme gana daug įvairių pieno gamintojų, tiek smulkių tiek stambių. Deja,
ne visuose netgi naujai rekonstruotose stambiose fermose ar naujai
pastatytuose ūkininkų tvartuose pamatėme gerus dalykus. Kai kurie iš jų
nežinojo, arba buvo net pamiršę elementarius melžimo technologijos
reikalavimus, sanitarinio apdorojimo taisykles.
Taip pat su Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialiste A. Greičiuviene domėjomės
kaip dirba pieno surinkėjai. Ir čia pastebėjome nemažai trūkumų. To išvadoje
gimę mintis sukurti mokomąjį video filmą apie pieno surinkimą.
Galime daryti išvadą,
kad dar daug ir nemažai reikės įdėti darbo norint supažindinti mūsų pieno
gamintojus su melžimo technikos, tvartų higienos, melžimo technologijos
elementoriumi. Tas dar labiau taps aktualu, kada pieno perdirbėjams jau
pradeda trūkti pieno. Juk tikriausiai yra nenormalu, kada pieną Dzūkijoje
surinka net nuo Klaipėdos atvažiavę pienvežiai. Arba į vieną kaimą atvažiuoja
kelių skirtingų pieninių pienvežiai. Ir vieną dekadą pienas priduodamas
vienai pieninei, kitą kitai, tai kuri nustato aukštesnė pieno rūšį.
Dabar daugiau kaip 80
procentų pieno superkama iš karvių kurios melžiamos rankomis, kai kurie
ūkininkai ir daugelis bendrovių dar naudojasi sena latviška arba vokiška
Impulsa firmos melžimo technika. Tik nedidelė dalis pieno gamintojų,
skaitoma, kad apie 120 fermų jau turi įsigyja naują, našią įvairių firmų ir
įvairios komplektacijos bei modernizacijos melžimo techniką ir šaldymo
įrangą. Todėl nesvarbu kokią naudosime melžimo techniką ar melšime rankomis
reikia gerai žinoti pieno atleidimo fiziologiją, mokėti paruošti karvę
melžimui, uždėti ir nuimti melžiklius arba baigti karvę melžti rankomis,
atlikti melžimo įrangos sanitarinį apdorojimą, atlikti pirminį pieno valymą
ir aušinimą fermoje. O kaip parodė apklausa (ŽŪM 1999 01 22 d. potvarkiu Nr.
14 komisijos išvados) daugelis pieno gamintojų, pieno surinkėjų yra niekur
nesimokę, o kiti senai mokėsi arba kėlė kvalifikacija, būtina pastoviai
atnaujinti savo žinias, supažindinti su nauja technika ir technologija. Šiuo
metu Lietuvoje niekas kompleksiškai neužsiiminėja melžimo technologijos
mokymu ir kvalifikacijos kėlimu gamybininkams. Tas pat buvo pasakyta ir LVA
1999 02 10 dieną įvykęs pasitarimas dėl atkuriamo melžimo mokymo centro prie
mūsų akademijos.
Akademijos patalpose
šalia centro randasi VĮ Pieno tyrimai,todėl nėra jokios problemos pieno
gamintojui pasikelti į antrą aukštą ir pasikalbėti, kaip galima gerinti pieno
kokybę. Centre per internetą galima naudotis jos tyrimų rezultatais..
Padidėjus reikalavimam pieno kokybei ir ypač įdiegus naują pieno kokybės
kontrolę padaugėjo ir interesantų norinčių sužinoti blogo pieno gamybos
priežastis.
Kokybiško pieno pagrindas
švarus karvės tešmuo
Karvių melžimas yra
sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melžimo kokybės priklauso tešmens sveikumas,
produktyvumas, pieno kokybė.
Pienas yra biologiškai
labai vertingas produktas. Tačiau nesilaikant karvių melžimo, jų laikymo bei
pieno inventoriaus sanitarinių-higieninių reikalavimų, pienas gali tapti
nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai produktas.
Pagrindinė pieno
kokybės pablogėjimo priežastis mikroorganizmai. Patekus į pieną daug ligas
sukeliančių arba nuodus gaminančių mikroorganizmų galima apsinuodyti. Daug
mikroorganizmų yra ant karvės tešmens ir odos, spenio kanale, karvidžių ore,
pašaruose, pakratuose, gali būti pieno induose ir melžimo įrenginiuose bei
kt. Net ir laikantis visų higienos reikalavimų, praktiškai neįmanoma
išvengti, kad karves melžiant bei apdorojant pieną, į jį nepatektų
mikroorganizmai. Daug mikroorganizmų aplinkoje, ant tešmens odos ir tešmenyje
esti sergant karvėms mastitu, metritu, enteritu. Blogai nuplovus ir nuvalius
karvės tešmenį prieš melžimą, daug bakterijų patenka į pieną.
Todėl prieš melžimą
ypač kruopščiai reikia ruošti tešmenį melžimui ir jį tinkamai prižiūrėti
pamelžus.
Jeigu prieš melžimą iš
spenių išmelžiamos ir patikrinamos pirmosios pieno čiurkšlės, tešmuo
plaunamas ir dezinfekuojamas, tai ne tik mažiau mikroorganizmų patenka į
pieną, bet ir skatinamas aktyvus pieno atleidimas.
Dabartiniu metu karvių
tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eilė priemonių. Labai nešvarius
tešmenis plauti Alfa Laval specialistai siūlo 1 % Hamra tirpalu, 1:100
specialiu muilo tirpalu. Nuplovus tešmenį, bakterijų kiekis tik sumažinamas,
bet likusios lieka gyvybingos. Todėl, nuplovus tešmenį vandeniu arba specialiomis
priemonėmis, reikalinga tešmenį, ir ypač spenius, dezinfekuoti.
Pastaruoju metu karvių
tešmenų plovimui rekomenduojamos Agrisept Tabs tabletės (profilaktiškai 1
tabletė 10-čiai litrų vandens). Masodine 1:3 vandens tirpalas santykiu 1:500.
Kai kas naudoja spenių pamirkymui prieš melžimą 0,5 % jodo tirpalą. Tačiau
merkiant į dezinfekuojantį skystį, spenių po to negalima gerai nuplauti,
susidaro galimybės patekti inhibitorinėms medžiagoms į pieną.
Tešmenims valyti prieš
melžimą siūlomos vienkartinės tvirtos struktūros popierinės servetėlės,
kurias galima drėkinti. Taip pat gali būti naudojamos daugkartinio naudojimo
servetėlės individualiai kiekvienai karvei. Jos drėkinamos, o po naudojimo
gerai išplaunamos ir iki sekančio melžimo laikomos sumerktos į silpną (1
chloro tabletė 10-čiai litrų vandens) dezinfekuojantį tirpalą. Prieš melžimą
šluostės išplaunamos šiltame vandenyje ir išgręžiamos. Be to, sausam tešmenų
apšluostymui prieš melžimą rekomenduojamos vienkartinės drėgnos
dezinfekuojančios servetėlės.
Visos minėtos
servetėlės nedidelės (23x25 cm) ir skirtos daugiau tik spenių valymui. Plauti
visą tešmenį jomis nepatogu, ypatingai melžiant karves stovėjimo vietose.
Sėkmingai jas galima naudoti tuomet, kai karvių tešmenys švarūs, viso tešmens
nereikia plauti, o melžtuvai automatizuoti, t.y. užmovus ant spenių
melžiklius, jie 1 min spenius masažuoja skatindami pieno atleidimą.
Tačiau mūsų
respublikoje šiuo metu daugumą karvių ūkininkai melžia rankomis arba senos
gamybos neautomatizuotais melžtuvais. Karvių tešmenys dažnai esti nešvarūs ir
juos tenka plauti, o nuvalyti maža į vieną ranka paimta servetėle yra sunku.
Nešvarius karvių
tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro arba vandens srove.
Plaunant tešmenis iš
kibiro, geriausiai būtų keisti vandenį kiekvienai karvei. Net ir pakeitus
vandenį, bet neišplovus kibiro, bakterijų skaičius vandenyje padidėja nuo 19
iki 383 tūkst./1 ml. Tešmens papildomai nedezinfekavus, piene mikrobų
skaičius gali išaugti iki 572-737 tūkst./1 ml.
Todėl, nuplovus tešmenį
šiltu 45-500C temperatūros vandeniu, reikalinga jį tuojau pat dezinfekuoti.
Tam tikslui gali būti naudojamos vienkartinės drėgnos dezinfekuojančios
servetėlės arba galima naudoti antrame kibire paruoštą dezinfekuojantį
tirpalą, į kurį merkiamas rankšluostis. Sausai jį išgręžus, tešmuo nuvalomas.
Tai sumažina ne tik mikroorganizmų kiekį ant tešmens ir spenių, bet ir
aktyviai sužadinamas pieno atleidimas.
Galima naudoti ir vieną
kibirą, į kurį gali būti pilamas plovimo-dezinfekcinis (Agrisept Tabs,
Masodine, natrio hipochlorito ir kt.) tirpalas ir į jį merkiamas 1,1 m ilgio
rankšluostis. Tuo pačiu rankšluosčiu tešmuo nuplaunamas ir, po to, sausai
išgręžus nušluostomas. Tirpalas kibire keičiamas priklausomai nuo jo
užsiteršimo laipsnio. Laiku nepakeitus dezinfekuojančio tirpalo susidaro
galimybės plisti mastitą sukeliančiai infekcijai.
Tešmuo melžimui
ruošiamas sekančiai:
1) išmelžiamos
pirmosios pieno čiurkšlės;
2) nuplaunamas tešmuo
ir speniai;
3) sausai nušluostomas
tešmuo ir speniai.
Jeigu karvių tešmenys
ir speniai labai nešvarūs, tuomet tešmuo pirmiausiai plaunamas, nušluostomas
dezinfekuojančiu rankšluosčiu arba servetėle ir tik po to išmelžiamos
pirmosios pieno čiurkšlės. Taip sužadinamas aktyvus pieno atleidimas ir karvę
tenka melžti, nors ir nustatomas kurio nors tešmens ketvirčio susirgimas.
Susidaro palankios sąlygos ligos sukėlėją pernešti sveikoms karvėms.
Tuo tarpu pirmiausiai
išmelžiant pirmąsias čiurkšles, įvertinamas tešmens ketvirčių sveikatingumas.
Jeigu yra pieno pakitimas bet kuriame tešmens ketvirtyje, karvė paliekama
melžimui paskutinė, pamelžus sveikąsias. Pieno atleidimas pilnai esti
nesužadintas.
Visas paruošiamasis
darbas melžimui turi trukti ne ilgiau 1 min ir ne trumpiau kaip 30 s.
Ruošiant karvės tešmenį ilgiau negu 2-5 min, pieno primelžiama iki 16 %
mažiau. Jeigu tešmens paruošimas melžimui trunka 5-8 s, tai pieno gali būti
primelžiama iki 30 % mažiau. Automatizuotuose melžimo įrenginiuose, kuriuose
po tešmens ir spenių nuvalymo melžikliai papildomai masažuoja apie 1 min
spenius, galutinai sužadinamas pieno atleidimas.
Tačiau tenka atkreipti
dėmesį į tai, kad melžiant melžtuvais būtina turėti karves labai švariais
tešmenimis. Priešingu atveju, jeigu prieš melžimą tenka ilgiau negu 1 min
plauti karvės tešmenį ir spenius, o po to melžikliai juos dar masažuoja 1 min
laiko, iki normalaus melžimo proceso praeina 3-4 min, o kartais ir daugiau
laiko. Prarandamas oksitocino, skatinančio pieno išskyrimą, laikas. Tai
atsiliepia į bendrą išmelžiamą pieno kiekį ir jo riebumą. Nuolatos tai
kartojantis trumpėja karvių laktacija. Užsienio fermeriai teigia, kad ir
laikantis visų melžimo taisyklių, dėl melžėjų meistriškumo, per laktaciją iš
karvės galima primelžti 300-900 kg daugiau ar mažiau pieno.
Šių metų Veisiejuose
vykusios melžėjų varžytuvių metu, demonstruojant ant tešmens maketo melžimą
rankomis, tik viena-kita dalyvė neįsiteko 1 min ribose ruošiant tešmenį
melžimui. Ne viena dalyvė maišė tešmens paruošimo melžimui operacijas. Tai
rodo, kad ir namuose melžiant savas karves kai kurios tešmens ruošimo
operacijos praleidžiamos arba atliekamos paviršutiniškai.
Pieno gamybą lemia
gera, tinkamai laikoma karvių banda, pilnaverčiai pašarai ir dirbančių žmonių
kvalifikacija. Todėl viena iš šių sąlygų kelti melžėjų meistriškumą,
plačiau jas supažindinti su karvės pieno atidavimo fiziologija ir kitais
procesais, vykstančiais gyvulio organizme.
|
