| 
   Tai kaip mes gaminame pieną  
  Dar 1990 metų pavasarį
  Lietuvos Žemės ūkio ministerijos įsakymu buvo įteisintas respublikinis
  melžimo mokymo metodinis centras prie Lietuvos veterinarijos akademijos.  
  Šio centro prie
  Lietuvos veterinarijos akademijos, ištakas galima laikyti Kauno žemės ūkio
  valdymo mokyklos melžimo laboratoriją. Tam laikui centre buvo sukaupta visa tuo
  metu galima melžimo technika, buvo sukurtos skaidrės ir kino filmas apie
  melžimą, gaminami originalūs plakatai ir dirbtiniai karvės tešmenys, buvo
  atliekamos ūkiskaitinės mokslinio tyrimo darbo temos melžimo srityje,
  naudojama video ir kiti pažangūs tuo metu mokymo metodai, įrengta automobilio
  UAZ bazėje kilnojamoji mokymo klasė. Laboratorijos bazėje buvo ruošiamos
  melžėjos respublikinėm, sąjunginėm ir tarptautinėm melžimo konkursams.  
  Buvo suorganizuota
  keletas seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų ūkininkams, žemės ūkio mokyklų
  dėstytojams, melžimo mokymo instruktoriams. Šio centro bazėje iki 1992 m.
  pastoviai žemės ūkio technikumų dėstytojai ir meistrai, melžimo
  instruktoriai, ūkininkai bei kiti specialistai yra kėlę kvalifikaciją melžimo
  klausimais.  
  Deja, laikui bėgant dėl
  objektyvių priežasčių centro veikla apmirė.  
  Liko tik Lietuvos
  veterinarijos akademijos studentų mokymas.  
  Dabartiniu metu,
  pradėjus taikyti Lietuvoje naują pieno sudėties ir kokybės tyrimo sistemą,
  sugriežtėjus reikalavimams pieno kokybei, būtinai reikėjo atnaujinti studentų
  mokymui ir kvalifikacijos kėlimui naudojamą melžimo techniką, mokymo
  priemones, laboratorinę įrangą ir kt. Ypač padaugėjo interesantų, norinčių
  sužinoti blogo pieno gamybos priežastis. Ūkininkai ir kai kurios bendrovės
  pareiškė norą kelti kvalifikaciją melžimo srityje, padaugėjo klausimų dėl
  įvairių firmų siūlomos melžimo technikos bei technologijų.  
  Lietuvos veterinarijos
  akademijoje centrui yra skirtos patalpos, kurios randasi šalia VĮ Pieno
  tyrimai. Šioms patalpoms buvo reikalingas remontas, bei buvo pasenę kai
  kurie melžtuvai, mokymo priemonės ir kita įranga.  
  Todėl 1999 m. vasario
  mėn. kartu su Žemės ūkio ministerija organizavome Akademijoje apskrito stalo
  diskusiją apie tokio centro atkūrimo būtinumą ir visi dalyviai tam pritarė, o
  Vokietijos firma Westfalia atsiliepė į mūsų kvietimą ir padovanojo Melžimo
  mokymo centrui, jos siūlomos įvairios melžimo technikos veikiančius
  fragmentus, pieno šaldiklį, mobilų melžimo agregatą ir atliko dalinį patalpų
  remontą.  
  Tolimesniam centro
  sėkmingam darbui buvo reikalingi pinigai, kad būtų galima atnaujinti ir kitą
  įrangą, mokymo priemones, įsigyti mobilią laboratoriją išvykimui į fermas ir
  atlikti jų analizę, kodėl gaunamas blogos kokybės pienas, analizuoti siūlomą
  melžimo techniką, apmokyti specialistus, gamybos organizatorius,
  kvalifikacinės tarnybos darbuotojus, pieno supirkėjus, žemės ūkio mokyklų
  dėstytojus ir t.t Be to, orientuojant pieno gamybą stambesnėse fermose,
  būtina įrengti šiuolaikinę melžimo technologinę sistemą mūsų akademijos
  Praktinio mokymo ir bandymų centre, kad studentai ir kursantai galėtų
  praktiškai išmokti gaminti aukštos kokybės pieną. Taip pat centras savo
  tiesioginiame darbe gali naudotis ir naudojasi akademijos katedrų ir
  padalinių materialine baze ir įvairių veterinarijos bei zootechnijos sričių
  specialistų patirtimi.  
  Todėl Žemės ūkio
  ministerijos kolegija 1999 04 23 d. pritarė Melžimo mokymo centro atkūrimui
  akademijoje. Melžimo mokymo centras, kurios steigėjai yra
  Lietuvos veterinarijos akademija ir Lietuvos Žemės ūkio ministerija.  
  Remiantis šia
  sutartimi, Žemės ūkio ministerija paskyrė dalį lėšų reikalingų centro
  modernizavimui. Akademija sutartyje įsipareigojo centrui panaudos sutartimi
  suteikti reikalingas jo efektyviai veiklai patalpas. Už gautas iš Žemės ūkio
  ministerijos lėšas 1999 m. įsigyta nemažai centro veiklai reikalingo inventoriaus,
  dalinai renovuotos patalpos.  
  Dabartiniu metu centre
  yra sukaupta beveik visų firmų, siūlančių pirkti melžimo techniką melžtuvai,
  daug metodinės medžiagos, techninės mokymo priemonės, yra pakankama patirtis.
   
  Melžimo mokymo
  centras įstatuose yra parašyta, kad koordinuoja respublikoje melžimo mokymą.
  Todėl 1999 metų gale buvo surengtas seminaras žemės ūkio mokyklų dėstytojams,
  o 2000 sausio mėnesį ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos
  specialistams seminarai apie kokybiško pieno gamybą ir naujausias melžimo
  technologijas.  
  Suprasdami, kad reikia
  kuo masiškiau propaguoti naują techniką ir naujas technologijas, daugiau kaip
  po dešimties metų, Veisėjų žemės ūkio mokykloje, buvo suorganizuotos Alytaus
  apskrities atviros karvių melžimo varžytuvės. Į jas atvyko dalyvių žymiai
  daugiau negu tikėjomės. Iš Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Marijampolės, Kauno bei
  Jonavos rajonų. Firmos prekiaujančios melžimo technika bei kitomis
  medžiagomis reikalingoms gero pieno gamybai varžytuves parėmė materialiai ir
  kai kurios įsteigė vertingus prizus. Visi varžytuvių dalyviai gavo vertingas
  dovanas, o nugalėtoja ūkininkė R. Volskienė iš Kauno rajono Raudondvario gavo
  dovanų iš Alytaus firmos Ordo šaldytuvą.  
  Kad pieno gamintojai
  galėtų savarankiškai tobulėti, centro darbuotojai per 1998 ir 1999 metus
  parašė dvi knygeles apie karvių melžimą. O tie kurie norėjo galėjo būti
  apmokyti tiesiogiai pas mus arba pas juos. Taip buvo apmokyta ne viena
  dešimtis pieno gamintojų, kaip reikia gauti kuo daugiau ir geresnės kokybės
  pieną.  
  Išvažiuodami į pieno
  fermas apmokyti, vežamės net tik savo sukauptą patirtį, bet ir visą
  reikalingą šiuolaikišką aparatūrą, su kuria galima diagnozuoti melžimo
  techniką.  
  Per metus laiko
  aplankėme gana daug įvairių pieno gamintojų, tiek smulkių tiek stambių. Deja,
  ne visuose netgi naujai rekonstruotose stambiose fermose ar naujai
  pastatytuose ūkininkų tvartuose pamatėme gerus dalykus. Kai kurie iš jų
  nežinojo, arba buvo net pamiršę elementarius melžimo technologijos
  reikalavimus, sanitarinio apdorojimo taisykles.  
  Taip pat su Valstybinės
  maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialiste A. Greičiuviene domėjomės
  kaip dirba pieno surinkėjai. Ir čia pastebėjome nemažai trūkumų. To išvadoje
  gimę mintis sukurti mokomąjį video filmą apie pieno surinkimą.   
  Galime daryti išvadą,
  kad dar daug ir nemažai reikės įdėti darbo norint supažindinti mūsų pieno
  gamintojus su melžimo technikos, tvartų higienos, melžimo technologijos
  elementoriumi. Tas dar labiau taps aktualu, kada pieno perdirbėjams jau
  pradeda trūkti pieno. Juk tikriausiai yra nenormalu, kada pieną Dzūkijoje
  surinka net nuo Klaipėdos atvažiavę pienvežiai. Arba į vieną kaimą atvažiuoja
  kelių skirtingų pieninių pienvežiai. Ir vieną dekadą pienas priduodamas
  vienai pieninei, kitą kitai, tai kuri nustato aukštesnė pieno rūšį.  
  Dabar daugiau kaip 80
  procentų pieno superkama iš karvių kurios melžiamos rankomis, kai kurie
  ūkininkai ir daugelis bendrovių dar naudojasi sena latviška arba vokiška
  Impulsa firmos melžimo technika. Tik nedidelė dalis pieno gamintojų,
  skaitoma, kad apie 120 fermų jau turi įsigyja naują, našią įvairių firmų ir
  įvairios komplektacijos bei modernizacijos melžimo techniką ir šaldymo
  įrangą. Todėl nesvarbu kokią naudosime melžimo techniką ar melšime rankomis
  reikia gerai žinoti pieno atleidimo fiziologiją, mokėti paruošti karvę
  melžimui, uždėti ir nuimti melžiklius arba baigti karvę melžti rankomis,
  atlikti melžimo įrangos sanitarinį apdorojimą, atlikti pirminį pieno valymą
  ir aušinimą fermoje. O kaip parodė apklausa (ŽŪM 1999 01 22 d. potvarkiu Nr.
  14 komisijos išvados) daugelis pieno gamintojų, pieno surinkėjų yra niekur
  nesimokę, o kiti senai mokėsi arba kėlė kvalifikacija, būtina pastoviai
  atnaujinti savo žinias, supažindinti su nauja technika ir technologija. Šiuo
  metu Lietuvoje niekas kompleksiškai neužsiiminėja melžimo technologijos
  mokymu ir kvalifikacijos kėlimu gamybininkams. Tas pat buvo pasakyta ir LVA
  1999 02 10 dieną įvykęs pasitarimas dėl atkuriamo melžimo mokymo centro prie
  mūsų akademijos.  
  Akademijos patalpose
  šalia centro randasi VĮ Pieno tyrimai,todėl nėra jokios problemos pieno
  gamintojui pasikelti į antrą aukštą ir pasikalbėti, kaip galima gerinti pieno
  kokybę. Centre per internetą galima naudotis jos tyrimų rezultatais..
  Padidėjus reikalavimam pieno kokybei ir ypač įdiegus naują pieno kokybės
  kontrolę padaugėjo ir interesantų norinčių sužinoti blogo pieno gamybos
  priežastis.  
  Kokybiško pieno pagrindas 
  švarus karvės tešmuo  
  Karvių melžimas yra
  sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melžimo kokybės priklauso tešmens sveikumas,
  produktyvumas, pieno kokybė. 
  Pienas yra biologiškai
  labai vertingas produktas. Tačiau nesilaikant karvių melžimo, jų laikymo bei
  pieno inventoriaus sanitarinių-higieninių reikalavimų, pienas gali tapti
  nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai produktas. 
  Pagrindinė pieno
  kokybės pablogėjimo priežastis  mikroorganizmai. Patekus į pieną daug ligas
  sukeliančių arba nuodus gaminančių mikroorganizmų galima apsinuodyti. Daug
  mikroorganizmų yra ant karvės tešmens ir odos, spenio kanale, karvidžių ore,
  pašaruose, pakratuose, gali būti pieno induose ir melžimo įrenginiuose bei
  kt. Net ir laikantis visų higienos reikalavimų, praktiškai neįmanoma
  išvengti, kad karves melžiant bei apdorojant pieną, į jį nepatektų
  mikroorganizmai. Daug mikroorganizmų aplinkoje, ant tešmens odos ir tešmenyje
  esti sergant karvėms mastitu, metritu, enteritu. Blogai nuplovus ir nuvalius
  karvės tešmenį prieš melžimą, daug bakterijų patenka į pieną.  
  Todėl prieš melžimą
  ypač kruopščiai reikia ruošti tešmenį melžimui ir jį tinkamai prižiūrėti
  pamelžus.  
  Jeigu prieš melžimą iš
  spenių išmelžiamos ir patikrinamos pirmosios pieno čiurkšlės, tešmuo
  plaunamas ir dezinfekuojamas, tai ne tik mažiau mikroorganizmų patenka į
  pieną, bet ir skatinamas aktyvus pieno atleidimas.  
  Dabartiniu metu karvių
  tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eilė priemonių. Labai nešvarius
  tešmenis plauti Alfa Laval specialistai siūlo 1 % Hamra tirpalu, 1:100
  specialiu muilo tirpalu. Nuplovus tešmenį, bakterijų kiekis tik sumažinamas,
  bet likusios lieka gyvybingos. Todėl, nuplovus tešmenį vandeniu arba specialiomis
  priemonėmis, reikalinga tešmenį, ir ypač spenius, dezinfekuoti.  
  Pastaruoju metu karvių
  tešmenų plovimui rekomenduojamos Agrisept Tabs tabletės (profilaktiškai  1
  tabletė 10-čiai litrų vandens). Masodine 1:3 vandens tirpalas santykiu 1:500.
  Kai kas naudoja spenių pamirkymui prieš melžimą 0,5 % jodo tirpalą. Tačiau
  merkiant į dezinfekuojantį skystį, spenių po to negalima gerai nuplauti,
  susidaro galimybės patekti inhibitorinėms medžiagoms į pieną.  
  Tešmenims valyti prieš
  melžimą siūlomos vienkartinės tvirtos struktūros popierinės servetėlės,
  kurias galima drėkinti. Taip pat gali būti naudojamos daugkartinio naudojimo
  servetėlės individualiai kiekvienai karvei. Jos drėkinamos, o po naudojimo
  gerai išplaunamos ir iki sekančio melžimo laikomos sumerktos į silpną (1
  chloro tabletė 10-čiai litrų vandens) dezinfekuojantį tirpalą. Prieš melžimą
  šluostės išplaunamos šiltame vandenyje ir išgręžiamos. Be to, sausam tešmenų
  apšluostymui prieš melžimą rekomenduojamos vienkartinės drėgnos
  dezinfekuojančios servetėlės.  
  Visos minėtos
  servetėlės nedidelės (23x25 cm) ir skirtos daugiau tik spenių valymui. Plauti
  visą tešmenį jomis nepatogu, ypatingai melžiant karves stovėjimo vietose.
  Sėkmingai jas galima naudoti tuomet, kai karvių tešmenys švarūs, viso tešmens
  nereikia plauti, o melžtuvai automatizuoti, t.y. užmovus ant spenių
  melžiklius, jie 1 min spenius masažuoja skatindami pieno atleidimą.  
  Tačiau mūsų
  respublikoje šiuo metu daugumą karvių ūkininkai melžia rankomis arba senos
  gamybos neautomatizuotais melžtuvais. Karvių tešmenys dažnai esti nešvarūs ir
  juos tenka plauti, o nuvalyti maža į vieną ranka paimta servetėle yra sunku.  
  Nešvarius karvių
  tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro arba vandens srove.  
  Plaunant tešmenis iš
  kibiro, geriausiai būtų keisti vandenį kiekvienai karvei. Net ir pakeitus
  vandenį, bet neišplovus kibiro, bakterijų skaičius vandenyje padidėja nuo 19
  iki 383 tūkst./1 ml. Tešmens papildomai nedezinfekavus, piene mikrobų
  skaičius gali išaugti iki 572-737 tūkst./1 ml.  
  Todėl, nuplovus tešmenį
  šiltu 45-500C temperatūros vandeniu, reikalinga jį tuojau pat dezinfekuoti.
  Tam tikslui gali būti naudojamos vienkartinės drėgnos dezinfekuojančios
  servetėlės arba galima naudoti antrame kibire paruoštą dezinfekuojantį
  tirpalą, į kurį merkiamas rankšluostis. Sausai jį išgręžus, tešmuo nuvalomas.
  Tai sumažina ne tik mikroorganizmų kiekį ant tešmens ir spenių, bet ir
  aktyviai sužadinamas pieno atleidimas.  
  Galima naudoti ir vieną
  kibirą, į kurį gali būti pilamas plovimo-dezinfekcinis (Agrisept Tabs,
  Masodine, natrio hipochlorito ir kt.) tirpalas ir į jį merkiamas 1,1 m ilgio
  rankšluostis. Tuo pačiu rankšluosčiu tešmuo nuplaunamas ir, po to, sausai
  išgręžus  nušluostomas. Tirpalas kibire keičiamas priklausomai nuo jo
  užsiteršimo laipsnio. Laiku nepakeitus dezinfekuojančio tirpalo susidaro
  galimybės plisti mastitą sukeliančiai infekcijai.  
  Tešmuo melžimui
  ruošiamas sekančiai:  
  1) išmelžiamos
  pirmosios pieno čiurkšlės;  
  2) nuplaunamas tešmuo
  ir speniai;  
  3) sausai nušluostomas
  tešmuo ir speniai.  
  Jeigu karvių tešmenys
  ir speniai labai nešvarūs, tuomet tešmuo pirmiausiai plaunamas, nušluostomas
  dezinfekuojančiu rankšluosčiu arba servetėle ir tik po to išmelžiamos
  pirmosios pieno čiurkšlės. Taip sužadinamas aktyvus pieno atleidimas ir karvę
  tenka melžti, nors ir nustatomas kurio nors tešmens ketvirčio susirgimas.
  Susidaro palankios sąlygos ligos sukėlėją pernešti sveikoms karvėms. 
  Tuo tarpu pirmiausiai
  išmelžiant pirmąsias čiurkšles, įvertinamas tešmens ketvirčių sveikatingumas.
  Jeigu yra pieno pakitimas bet kuriame tešmens ketvirtyje, karvė paliekama
  melžimui paskutinė, pamelžus sveikąsias. Pieno atleidimas pilnai esti
  nesužadintas.  
  Visas paruošiamasis
  darbas melžimui turi trukti ne ilgiau 1 min ir ne trumpiau kaip 30 s.
  Ruošiant karvės tešmenį ilgiau negu 2-5 min, pieno primelžiama iki 16 %
  mažiau. Jeigu tešmens paruošimas melžimui trunka 5-8 s, tai pieno gali būti
  primelžiama iki 30 % mažiau. Automatizuotuose melžimo įrenginiuose, kuriuose
  po tešmens ir spenių nuvalymo melžikliai papildomai masažuoja apie 1 min
  spenius, galutinai sužadinamas pieno atleidimas.  
  Tačiau tenka atkreipti
  dėmesį į tai, kad melžiant melžtuvais būtina turėti karves labai švariais
  tešmenimis. Priešingu atveju, jeigu prieš melžimą tenka ilgiau negu 1 min
  plauti karvės tešmenį ir spenius, o po to melžikliai juos dar masažuoja 1 min
  laiko, iki normalaus melžimo proceso praeina 3-4 min, o kartais ir daugiau
  laiko. Prarandamas oksitocino, skatinančio pieno išskyrimą, laikas. Tai
  atsiliepia į bendrą išmelžiamą pieno kiekį ir jo riebumą. Nuolatos tai
  kartojantis trumpėja karvių laktacija. Užsienio fermeriai teigia, kad ir
  laikantis visų melžimo taisyklių, dėl melžėjų meistriškumo, per laktaciją iš
  karvės galima primelžti 300-900 kg daugiau ar mažiau pieno.  
  Šių metų Veisiejuose
  vykusios melžėjų varžytuvių metu, demonstruojant ant tešmens maketo melžimą
  rankomis, tik viena-kita dalyvė neįsiteko 1 min ribose ruošiant tešmenį
  melžimui. Ne viena dalyvė maišė tešmens paruošimo melžimui operacijas. Tai
  rodo, kad ir namuose melžiant savas karves kai kurios tešmens ruošimo
  operacijos praleidžiamos arba atliekamos paviršutiniškai.  
  Pieno gamybą lemia
  gera, tinkamai laikoma karvių banda, pilnaverčiai pašarai ir dirbančių žmonių
  kvalifikacija. Todėl viena iš šių sąlygų  kelti melžėjų meistriškumą,
  plačiau jas supažindinti su karvės pieno atidavimo fiziologija ir kitais
  procesais, vykstančiais gyvulio organizme.  
    
   |