Straipsniai

Kokybiško pieno pagrindas - švarus karvės tešmuo

Karvių melžimas yra sunkus ir atsakingas darbas. Nuo melžimo kokybės priklauso tešmens sveikumas, produktyvumas, pieno kokybė.

Pienas yra biologiškai labai vertingas produktas. Tačiau nesilaikant karvių melžimo, jų laikymo bei pieno inventoriaus sanitarinių-higieninių reikalavimų, pienas gali tapti nekokybiškas ir net pavojingas žmonių sveikatai produktas.

Pagrindinė pieno kokybės pablogėjimo priežastis - mikroorganizmai. Patekus į pieną daug ligas sukeliančių arba nuodus gaminančių mikroorganizmų galima apsinuodyti. Daug mikroorganizmų yra ant karvės tešmens ir odos, spenio kanale, karvidžių ore, pašaruose, pakratuose, gali būti pieno induose ir melžimo įrenginiuose bei kt. Net ir laikantis visų higienos reikalavimų, praktiškai neįmanoma išvengti, kad karves melžiant bei apdorojant pieną, į jį nepatektų mikroorganizmai. Daug mikroorganizmų aplinkoje, ant tešmens odos ir tešmenyje esti sergant karvėms mastitu, metritu, enteritu. Blogai nuplovus ir nuvalius karvės tešmenį prieš melžimą, daug bakterijų patenka į pieną.

Todėl prieš melžimą ypač kruopščiai reikia ruošti tešmenį melžimui ir jį tinkamai prižiūrėti pamelžus.

Jeigu prieš melžimą iš spenių išmelžiamos ir patikrinamos pirmosios pieno čiurkšlės, tešmuo plaunamas ir dezinfekuojamas, tai ne tik mažiau mikroorganizmų patenka į pieną, bet ir skatinamas aktyvus pieno atleidimas.

Dabartiniu metu karvių tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eilė priemonių. Labai nešvarius tešmenis plauti Alfa Laval specialistai siūlo 1 % Hamra tirpalu, 1:100 specialiu muilo tirpalu. Nuplovus tešmenį, bakterijų kiekis tik sumažinamas, bet likusios lieka gyvybingos. Todėl, nuplovus tešmenį vandeniu arba specialiomis priemonėmis, reikalinga tešmenį, ir ypač spenius, dezinfekuoti.

Pastaruoju metu karvių tešmenų plovimui rekomenduojamos Agrisept Tabs tabletės (profilaktiškai - 1 tabletė 10-čiai litrų vandens). Masodine 1:3 vandens tirpalas santykiu 1:500. Kai kas naudoja spenių pamirkymui prieš melžimą 0,5 % jodo tirpalą. Tačiau merkiant į dezinfekuojantį skystį, spenių po to negalima gerai nuplauti, susidaro galimybės patekti inhibitorinėms medžiagoms į pieną.

Tešmenims valyti prieš melžimą siūlomos vienkartinės tvirtos struktūros popierinės servetėlės, kurias galima drėkinti. Taip pat gali būti naudojamos daugkartinio naudojimo servetėlės individualiai kiekvienai karvei. Jos drėkinamos, o po naudojimo gerai išplaunamos ir iki sekančio melžimo laikomos sumerktos į silpną (1 chloro tabletė 10-čiai litrų vandens) dezinfekuojantį tirpalą. Prieš melžimą šluostės išplaunamos šiltame vandenyje ir išgręžiamos. Be to, sausam tešmenų apšluostymui prieš melžimą rekomenduojamos vienkartinės drėgnos dezinfekuojančios servetėlės.

Visos minėtos servetėlės nedidelės (23x25 cm) ir skirtos daugiau tik spenių valymui. Plauti visą tešmenį jomis nepatogu, ypatingai melžiant karves stovėjimo vietose. Sėkmingai jas galima naudoti tuomet, kai karvių tešmenys švarūs, viso tešmens nereikia plauti, o melžtuvai automatizuoti, t.y. užmovus ant spenių melžiklius, jie 1 min spenius masažuoja skatindami pieno atleidimą.

Tačiau mūsų respublikoje šiuo metu daugumą karvių ūkininkai melžia rankomis arba senos gamybos neautomatizuotais melžtuvais. Karvių tešmenys dažnai esti nešvarūs ir juos tenka plauti, o nuvalyti maža į vieną ranka paimta servetėle yra sunku.

Nešvarius karvių tešmenis galima plauti dviem būdais: tiesiog iš kibiro arba vandens srove.

Plaunant tešmenis iš kibiro, geriausiai būtų keisti vandenį kiekvienai karvei. Net ir pakeitus vandenį, bet neišplovus kibiro, bakterijų skaičius vandenyje padidėja nuo 19 iki 383 tūkst./1 ml. Tešmens papildomai nedezinfekavus, piene mikrobų skaičius gali išaugti iki 572-737 tūkst./1 ml.

Todėl, nuplovus tešmenį šiltu 45-500C temperatūros vandeniu, reikalinga jį tuojau pat dezinfekuoti. Tam tikslui gali būti naudojamos vienkartinės drėgnos dezinfekuojančios servetėlės arba galima naudoti antrame kibire paruoštą dezinfekuojantį tirpalą, į kurį merkiamas rankšluostis. Sausai jį išgręžus, tešmuo nuvalomas. Tai sumažina ne tik mikroorganizmų kiekį ant tešmens ir spenių, bet ir aktyviai sužadinamas pieno atleidimas.

Galima naudoti ir vieną kibirą, į kurį gali būti pilamas plovimo-dezinfekcinis (Agrisept Tabs, Masodine, natrio hipochlorito ir kt.) tirpalas ir į jį merkiamas 1,1 m ilgio rankšluostis. Tuo pačiu rankšluosčiu tešmuo nuplaunamas ir, po to, sausai išgręžus - nušluostomas. Tirpalas kibire keičiamas priklausomai nuo jo užsiteršimo laipsnio. Laiku nepakeitus dezinfekuojančio tirpalo susidaro galimybės plisti mastitą sukeliančiai infekcijai.

Tešmuo melžimui ruošiamas sekančiai:

1) išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės;

2) nuplaunamas tešmuo ir speniai;

3) sausai nušluostomas tešmuo ir speniai.

Jeigu karvių tešmenys ir speniai labai nešvarūs, tuomet tešmuo pirmiausiai plaunamas, nušluostomas dezinfekuojančiu rankšluosčiu arba servetėle ir tik po to išmelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės. Taip sužadinamas aktyvus pieno atleidimas ir karvę tenka melžti, nors ir nustatomas kurio nors tešmens ketvirčio susirgimas. Susidaro palankios sąlygos ligos sukėlėją pernešti sveikoms karvėms.

Tuo tarpu pirmiausiai išmelžiant pirmąsias čiurkšles, įvertinamas tešmens ketvirčių sveikatingumas. Jeigu yra pieno pakitimas bet kuriame tešmens ketvirtyje, karvė paliekama melžimui paskutinė, pamelžus sveikąsias. Pieno atleidimas pilnai esti nesužadintas.

Visas paruošiamasis darbas melžimui turi trukti ne ilgiau 1 min ir ne trumpiau kaip 30 s. Ruošiant karvės tešmenį ilgiau negu 2-5 min, pieno primelžiama iki 16 % mažiau. Jeigu tešmens paruošimas melžimui trunka 5-8 s, tai pieno gali būti primelžiama iki 30 % mažiau. Automatizuotuose melžimo įrenginiuose, kuriuose po tešmens ir spenių nuvalymo melžikliai papildomai masažuoja apie 1 min spenius, galutinai sužadinamas pieno atleidimas.

Tačiau tenka atkreipti dėmesį į tai, kad melžiant melžtuvais būtina turėti karves labai švariais tešmenimis. Priešingu atveju, jeigu prieš melžimą tenka ilgiau negu 1 min plauti karvės tešmenį ir spenius, o po to melžikliai juos dar masažuoja 1 min laiko, iki normalaus melžimo proceso praeina 3-4 min, o kartais ir daugiau laiko. Prarandamas oksitocino, skatinančio pieno išskyrimą, laikas. Tai atsiliepia į bendrą išmelžiamą pieno kiekį ir jo riebumą. Nuolatos tai kartojantis trumpėja karvių laktacija. Užsienio fermeriai teigia, kad ir laikantis visų melžimo taisyklių, dėl melžėjų meistriškumo, per laktaciją iš karvės galima primelžti 300-900 kg daugiau ar mažiau pieno.

Šių metų Veisiejuose vykusios melžėjų varžytuvių metu, demonstruojant ant tešmens maketo melžimą rankomis, tik viena-kita dalyvė neįsiteko 1 min ribose ruošiant tešmenį melžimui. Ne viena dalyvė maišė tešmens paruošimo melžimui operacijas. Tai rodo, kad ir namuose melžiant savas karves kai kurios tešmens ruošimo operacijos praleidžiamos arba atliekamos paviršutiniškai.

Pieno gamybą lemia gera, tinkamai laikoma karvių banda, pilnaverčiai pašarai ir dirbančių žmonių kvalifikacija. Todėl viena iš šių sąlygų - kelti melžėjų meistriškumą, plačiau jas supažindinti su karvės pieno atidavimo fiziologija ir kitais procesais, vykstančiais gyvulio organizme.

Parengė doc. dr. Viktorija Stankūnienė